Asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje


Tapatybė ir vartotojiškos moralės iššūkiai Identity and consumerist morality Tomas Kavaliauskas 3 July Michelis Foucault, plėtodamas panoptikumo koncepciją, tyrinėjo egzamino fenomeną. Jo teigimu, 3 dvejetainių parinkčių strategija buvo sukurtas ne žinioms patikrinti, o individams kontroliuoti. Tai nebėra kazuistikos arba jurisprudencijos atvejis — visuma aplinkybių, kvalifikuojančių veiksmą ir galinčių įtakoti įstatymo taikymą, tai individas, kurio individualybę galima aprašyti, įvertinti, išmatuoti, palyginti su kitomis; tai individas, kurį reikia muštruoti arba koreguoti, kurį reikia klasifikuoti, normalizuoti, atmesti ir t.

Pasak filosofo, mūsų socialinę tvarką riboja disciplinos. Disciplina — kertinė Foucault tekstų sąvoka: mes ne tik disciplinuojami, bet ir mūsų individualumas kontroliuojamas. Šioje esė norėčiau atkreipti dėmesį į moralinę kontroversiją, kuri kyla individui naudojantis moraline teise pasirinkti asmeninę tapatybę, esant tokia kontrole pagrįstai socialinei tvarkai.

Asmuo, kurio gyvenimas ir veikla apriboti socialinės tvarkos ir egzaminavimo, neišvengiamai klasifikuojamas Foucault aptartu atžvilgiu: klasifikuotą asmenį kur kas lengviau identifikuoti. Ši funkcija yra itin aktuali multimilijoniniuose miestuose.

Taip tiesiog praktiškiau. Bet tai kartu ir politiška.

Bet kurios valstybės praktinis ir politinis interesas yra kontroliuoti ir disciplinuoti savo individus, kad būtų užtikrintas vientisas politinis ir ekonominis funkcionavimas. Siekiant išsaugoti vartotojišką tvarką, tai, be abejo, irgi būtina. Šiuolaikinė Vakarų civilizacija yra kapitalistinė ir globali, o tai implikuoja, kad vartotojiška sistema, kuria ji pagrįsta, yra universali ir teisinga. Tiesa, grynasis kapitalizmas retai kur egzistuoja: esama tam tikrų socializmo elementų, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse tai būdingiau Europai negu JAV, asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje individui palikta laisvė rinktis sveikatos apsaugos ar švietimo programas.

Tačiau net ir labiausiai socialus kapitalizmas skandinavų modelis neišvengia vartotojiškumo ideologijos. Reklama, esanti visur ir visada, yra nuolatinė kiekvieno palydovė, didžiausias vartotojiškos kapitalistinės tvarkos įrodymas. Globali globalių kompanijų reklama rodo, kad tam tikrais prekiniais ženklais tikime kaip būtinais, be jų neįmanoma gyventi nei grynojo, nei socialaus kapitalizmo šalyse.

Mes, kaip gamintojai ir vartotojai, arba prosiumeriai angliškas naujadaras prosumer kilęs iš producer — gamintojas ir consumer — vartotojastapome kontrolės objektais — egzaminuojamais individais ne tik pagal forex valiutos skyriai stokholme prancūzų filosofo apibrėžimą, bet ir viso ekonomikos statinio atžvilgiu.

Būtų naivu manyti, kad prosiumeris pasirenka tapatybę. Ji jam priskiriama.

Turniketai

Šiandien su ja net gimstama. Tai globalios kapitalistinės sistemos tvarka, kai individai laisvai renkasi profesijas, bet ne gamintojo ir vartotojo statusą. Tai, kas Afrikoje suvokiama kaip neišvengiamybė, vidury Europos ar JAV atrodytų kaip pasirinkimas, taptų iššūkiu pačiai utilitarinio veiksmingumo ideologijai, etikai, politikai, ekonomikai, kultūrai.

  • Darbas iš serio prato namo
  • Там и расскажешь ей все за делом.
  • Она не протестовала, когда, достав влажный тампон, Николь начала стирать грязь с ее лица.
  • Perry kaufmann prekybos sistemos ir metodai
  • Turniketai | Optiniai turniketai | e-prekyba.lt
  • Geriausios akcijų pasirinkimo galimybės investuoti
  • Я провожу .

Vartoti skirti produktai dažnai yra personalizuoti, atsižvelgiama į individualius skirtumus, asmeninius poreikius ir skonius. Tačiau šis argumentas politinės tolerancijos neatskiria nuo rinkodaros strategijų, kurios neatsiejamos nuo kapitalistinių tikslų ir ekonominės naudos moralės: pagyrimo vertas tas individas, kuris yra efektyvi sistemos dalis.

Kitokie priskiriami sistemos atliekoms.

Tapatybė ir vartotojiškos moralės iššūkiai

Tai empirinis įrodymas, kad kultūros politika, skatinanti būti ekonomiškai nepriklausomiems, ignoruoti socialinę tvarką, nepaisyti aplinkybių, neapkęsti pragmatiškos natūros 7negali tverti ilgiau kaip dešimtmetį. Pernelyg didelė tolerancija tapatybės pasirinkimo atžvilgiu gali sugrąžinti prie septintojo dešimtmečio situacijos, kai per didelė socialinė laisvė griauna gamybą ir vartojimą.

Kita vertus, nei jauni, nei senstelėję hipiai Vudstoke taip ir nesukūrė visuomenės, pagrįstos laisva meile, propaguojančios alkoholį ir taiką. Išblėsus hipių sąjūdžio dvasiai, jie ir patys suvokė, kad būtina išlikti socialiai, tiesiog išgyventi 8.

Dešimt metų pabuvus gėlių mergaite nėra lengva persiorientuoti ir tapti pragmatiška komandinio darbo lydere. Politiškai deklaruojama demokratija ir reali ekonominė demokratija kapitalizme glaudžiai susijusios, nors neretai prieštarauja viena kitai.

asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje

Jei individas nepajėgia gaminti ir vartoti, kad prisidėtų prie ekonomikos augimo, jei jis renkasi bitnikų gyvenimo moto čia ir dabar, tai dar nereiškia, kad jis yra visuomenės atmata de jure, nes jo teisę pačiam rinktis savo tapatybę gina politiškai deklaruojama demokratija. Tiesa, toks asmuo turi teisę į socialinę rūpybą ir šiuo atžvilgiu yra ginamas valstybės politikos, tačiau tai dar nereiškia, kad prekybos obligacijos nors išskėstomis rankomis jo laukia prie socialiai remtinų asmenų įstaigos durų.

Pasak Zygmunto Baumano, Marxas kalbėjo apie proletariato išnaudojimą, o šiandien galima kalbėti apie išskyrimą ir žmonių pavertimą atliekomis Ši mintis atskleidžia vartotojiškos epochos prigimtį: vartotojai privalo vartoti paties vartojimo dėlei ir nuolat gaminti atliekas.

Suvartojus pirkinį, pradedama vartoti iš naujo, tai stimuliuoja ekonominę plėtrą. Kiekvieną dieną reikia kuo daugiau pagaminti, kad būtų kuo daugiau suvartojama. Vartotojiškumas sudaro galimybę gaminti ekonominę vertę. Kai remiamasi tokia logika, kapitalistinė sistema implikuoja mintį, kad individo tikslas — būti prosiumeriu. Kitu atveju jis tampa ekonomine atlieka. Galėtume perfrazuoti Immanuelio Kanto moralinį imperatyvą: elkis taip, kad tavo valios maksima galėtų būti visuotiniu prosiumerio dėsniu.

Tad kaip apibūdinti tapatybę, kuri, neatsižvelgdama į milijonus kapitalistinės rinkos peršamų pasirinkimo alternatyvų, vis dėlto nepaklūsta ekonominės moralės imperatyvui?

Žinoma, į visa tai galima pažvelgti ir kitokiu rakursu. Šiuolaikinė visuomenė yra vadinama informacijos visuomene. Kartelė, skirta masinei vartotojų visuomenei, pakelta dar aukščiau: universitetinis išsilavinimas tapo būtina prielaida kiekvienam, kuris nori būti pažangus pilietis.

Masinė vartotojų visuomenė yra išsilavinusi ir informuota: tokios visuomenės asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje ne tik vartoja, bet ir patys gamina aukštos kokybės produkciją, išmano apie tokios produkcijos kokybę.

Vis daugiau universiteto diplomų įgyjama ne tik Europoje, Šiaurės Amerikoje, bet ir turtingose Arabijos šalyse, Kinijoje, ką jau kalbėti apie Japoniją. Tai neatsiejama nuo karjeros galimybių ir asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje mūsų epochos sėkmę.

Yra laimėtojai winners ir nevykėliai losers. Apribojus savo įspūdžius, trumpam pamiršus Afrikos, Brazilijos priemiesčių ir Tolimosios Rusijos varginguosius, susidaro įspūdis, kad laimėtojų esama daugiau negu nevykėlių. Rodos, nuosekliai tvarkant ekonomiką kapitalistiniais pagrindais, diegiant masinį išsilavinimą, vartotojiškumas tampa prieinamas tiek populiariosios kultūros pramogų srityje, tiek didmeninės prekybos centruose.

Rodos, gausos visuomenė affluent society atvira kiekvienam kas netingi. Visų pirma ekonominė gausa yra sąlygiška. Ypač masinei visuomenei. Gausa per se yra ekonominė iliuzija, socialinis miražas, politinė impresija, pridengta gerovės šydu, nes gausos visuomenė egzistuoja dėl kreditinės sistemos.

Į krepšelį Optiniai turniketai OT Turniketai turi 12 infraraudonųjų spindulių šviesos takelius ir antišliaužimo funkciją, kaip standartą. Turniketų viršus gali būti keičiamas ir pritaikomas prie norimos aplinkos dizaino. Modernūs optiniai turniketai. Teirautis dėl kainos Optiniai turniketai Elliptical Optiniai turniketai sukurti siekiant suteikti lenktą ir ilgesnį aptvėrimą bei kartu išlaikyti greitą srauto praėjimą.

Pasaulyje patogiai gyvena nemažai turtingų žmonių, kuriems kredito nereikia, tačiau dauguma turi kreiptis į bankus ir prašyti paskolų. Kreditinė sistema suteikia puikias galimybes vartoti.

Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių

Tačiau ne visiems ši sistema vienodai prieinama: bankai reikalauja, kad individas nebūtų per senas ar bedarbis. Jei esi arti pensijos, to pakanka, kad sistema tave atmestų.

Bedarbiai yra beverčiai dėl jų bedarbystės. Šiuo atžvilgiu apie masinės vartotojiškos visuomenės individų tapatybę galima kalbėti tiriant banko skaidrumo sistemą: asmeninės sąskaitos, pajamos ir balansas peršviečiami tarsi rentgenu, prieš suteikiant naują kreditinę kortelę ar paskolą. Maža to, banko vadybininkai iš anksto išsiaiškina pelningiausias socialines grupes, kad galėtų įtraukti jas į tam tikras programas pasitelkdami reklamą.

Kai buvęs palyginti pasyvus vartotojas paverčiamas aktyviu, jis iš tikrųjų patiria gausos visuomenės naudą: perka, ko jam reikia, laiku sumoka vartojamosios paskolos palūkanas ir gali pretenduoti į dar didesnę paskolą dar palankesnėmis sąlygomis. Nauda abipusė: laimingas ir klientas, ir bankas. Šiuo atveju gausa nėra ekonominė iliuzija, socialinis miražas ar politinė impresija.

Tačiau pakanka, kad klientas, praradęs kvalifikaciją ar susirgęs, laiku nesumokėtų palūkanų, ir pamatysime, kaip dūžta gausos iliuzija. Jei kredito vartotojas nesusiranda naujo darbo, jis praranda banko pasitikėjimą. Kredito matrica taip suraizgo individų likimus, kad prosiumeriai klasifikuojami pagal mokumą, neatsižvelgiama nei į jų intencijas, nei į nusiteikimą.

Bankas tikrina sąskaitų skaičius, t. Pati kredito matrica irgi yra surežisuota: Lietuvoje bankai, dosniai dalijantys paskolas, pasilieka teisę kelti palūkanas ir sąmoningai paverčia klientus nemokiais pasinaudodami tuo, kad algos didėja lėčiau negu auga palūkanos.

Po to individai klasifikuojami ir normalizuojami: kredito turėtojai yra arba mokūs, arba neįstengiantys mokėti. Būtent tokiame kontekste atsiskleidžia viską aprėpiančios kapitalistinės sistemos galia.

Kredito vartotojas gali lengvai prarasti gerą reputaciją. Tiesa, asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje intelektualas apie egzaminavimą kalbėjo daugiau kaip apie kontrolę švietimo prasme, tačiau jo žodžiai puikiai atskleidžia ir kapitalistinį brutalumą, kai individo CV nagrinėjama tarsi per egzaminą: kruopščiai ištiriama tiek darbo patirtis, tiek rekomendacijos, tiek amžius ir kiti kintamieji.

Tokie atvejai kontroliuojami. Kalbant apie individo gyvenimo sąlygas masinėje gausos visuomenėje, daug ką paaiškina JAV istorija.

Būtent paskirų individų, šeimų ir galiausiai visos nacijos įsiskolinimas bankui suteikia galimybę aktyviai vartoti ne tik ekonomine, bet ir politine prasme — aukšto lygio vartotojiškumas tapatinamas su politine gerovės valstybe. Bet, kaip žinoma, vartotojiškumas, kurio pagrindas — įsiskolinimas, visų pirma reiškia finansinę priklausomybę, o ne deklaruojamą demokratinę laisvę. Aristotelis laimę įvardijo žodžiu eudaimonía.

Быть может, даже учить их географии и истории Земли всего лишь пустая трата времени. - Едва .

Šis žodis reiškė tam tikrą proto būseną, o ne kūno malonumus. Išminčius, skirdamas vergą nuo laisvo piliečio, suprato, kad laisvas žmogus turi būti nepriklausomas ir nuo būtinybės dėsnių. Antraip jis nėra laisvas. Vargu ar galima kalbėti apie laisvę, jei dirbama dėl vartojimo, o vartojama tam, kad vėl reikėtų gaminti, kitaip tariant, žmogus sukasi kaip voverė rate.

Tokia eudaimonistinė asmenybė atskleidžia vidinį dorybių pasaulį.

  1. Valstybinė darbo inspekcija
  2. Николь доела сушеные абрикосы и пересекла комнату, чтобы бросить упаковку в мусорную корзину.
  3. Tapatybė ir vartotojiškos moralės iššūkiai | Eurozine
  4. Ну хорошо, - Николь поежилась.
  5. Heba prekyba agro sistemomis
  6. Vertybinių popierių tikrosios vertės pasirinkimo sandoriai

Ji yra labiausiai vertinama Aristotelio valstybėje-mieste Palyginkime tai su ekonomine masinės kapitalistinės visuomenės ideologija.

Vartotojiška ekonominė kultūra ir politika stimuliuoja begalinį troškimą įsigyti naujų produktų — ar tai būtų aukštosios technologijos, ar drabužiai, ar pramogų industrijos prekės. Antikos Graikijos filosofams begalybė reiškė blogį, klaidą, chaosą, netvarką. Žmogiškoji eudaimonía turėjo būti pasiekta kontroliuojant įpročius ir malonumus, surandant epicentrą. O šiuolaikinė ekonominė ideologija skatina vartoti be paliovos. Reklama tokį vartotojišką gyvenimo būdą pateikia kaip idealą — tai moralu, kultūringa.

Toks gyvenimas — teisingas. Kertinis žodis čia būtų daugiau: daugiau produkcijos, daugiau gamybos, daugiau vartojimo, daugiau paskolų, daugiau veiksmingumo, daugiau globalizacijos, daugiau kompetencijos ir kvalifikuotų darbuotojų. Ar ši gausa yra galutinis žmogaus tikslas? Ar čia ir glūdi žmogaus, kaip rūšies, homo sapiens, savirealizacijos esmė?

Eudaimonistine prasme galima būti laimingam tik suradus šį balansą. Epikūras, akcentavęs hedonizmą, saiko stoką traktavo kaip blogį: kad būtum laimingas, reikia siekti natūralių malonumų ir tenkinti būtinus poreikius, vengti nenatūralių ir nebūtinų. Pastarieji, tokie kaip politinė galia, garbė, turtai, yra begaliniai. Pitagorui net neporiniai skaičiai, vadinamieji apeiron, reiškė blogį.

Susilaikymas ir saikas — šios dvi dorybės ypač pabrėžiamos Pitagoro etikoje. Išminčiui dorybė, kaip sveikata ir Kosmosas, reiškė harmoniją Šiandieniniame reklamos pasaulyje tokia harmonija niekam nerūpi. Ftlr prekybos sistema visuomenė nesiekia balanso tarp gausos ir stokos. Jos tikslas — gausa. Harmonija suprantama kaip gausios gamybos ir gausaus vartojimo balansas.

asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje

Tiesa, pavyzdžiui, Skandinavijos kraštuose ar Bavarijoje, ginant darbuotojų teisę į poilsį, savaitgaliais vartojimas yra gerokai apribotas. Jei norime nors kiek harmonizuoti gyvenimą, būtina kapitalizmą atmiešti socialiniais principais.

asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje

Henry Davidas Thoreau galėtų būti puikus intelektualo, atsisakiusio vartoti, pavyzdys. Net pieštukus jis gaminosi pats, nes norėjo būti absoliučiai nepriklausomas nuo sistemos. Jis laikomas JAV romantiku. Bet ar tai — socialinė perversija?

Ir tai nebuvo meninė rašytojo akcija. Aš nenorėjau gyventi netikro gyvenimo — gyvenimas pernelyg brangus; nenorėjau praktikuoti rezignacijos, nebent ji būtų neišvengiama.

asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje

Aš norėjau gyventi giliai, iščiulpti visą gyvenimą iki kaulo smegenų, gyventi sveikai ir spartietiškai, išvijus visa, kas nebuvo gyvenimas; išvaryti plačią pradalgę ir pjauti prie pat šaknų, prispirti gyvenimą prie sienos, suskaidyti jį į pačias paprasčiausias formas ir, jei asmuo sukasi pažangioje prekybos sistemoje pasirodys niekingas, na ką gi, iškelti visą tikrąjį jo niekingumą ir paskelbti apie tai visam pasauliui; o jei jis pasirodys iškilnus, pažinti jį nuosava patirtimi ir pasistengti teisingai papasakoti apie jį kitame savo ekskurse.

Jo moralė kitokia nei kapitalistinė, kuri susieta su komfortu ir gerove. Gausiai vartojanti visuomenė yra verslo maksimizavimo ir prekių gausos, o ne gyvenimo miške prie Voldeno tvenkinio, rezultatas, tačiau kodėl tai turi reikšti gerovę?

Ar iš tikrųjų ekonominė gausa neišvengiamai susijusi su tuo, kas vadinama gerove?

Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių Balandžio 9d. Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai — negalavimai, su kuriais daugelis iš mūsų susidūrė bent kartą gyvenime. Pasak V.